Komentarai: Paršelių daugiadienės – pirmuose dienraščių puslapiuose
-
Eva rašo:
Žmogau žmogau, pasijautei svarbus? Tai jau gali grįžt į tą savo kaimą, kur niekas humoro nesupranta. Beje, aš komentavau šitą straipsnį, o ne lryto, o tarp jų yra šioks toks skirtumas.
vaje vaje, ko iš karto taip piktai? :) vaikai, gyvenkime draugiškai :) -
Taigi rudeninė agresija :-D
kanapinis rašo:
vaje vaje, ko iš karto taip piktai? :) vaikai, gyvenkime draugiškai :) -
geras xD "i pamokas skubanciu pabiruciu..." :D
seniai tokio blogo reikejo. -
Eva rašo:
Eva (Spalio 31d., 2007 )
Taigi rudeninė agresija :-D
šiaip jau tai agresija ne visiems :) -
ne, nu viskas gerai, kartais sveika pasilinksminti, bet gi taip žvygauti tikrai nereikėjo... Dar iki šiol negaliu bluosto sudėti.
-
Smagu, smagu...
-
Pz lužau gera istorija xDDDDDDDDDD
-
Rugys Bedugnius rašo:
taj waikuciai drasus yra
Vasario budulišką „atiduokit mobiliakus!!!” nereikėjo taip jautriai sureaguot. -
Rugys Bedugnius rašo:
gran kanarija kiss kiss kis kis kis kis kis
Telepatinių galių padedamas jaučiu jūsų nerimą – greičiausiai spaudoje jau matėte šokiruojančias antraštes „Vaišvydavos gyventojus terorizuoja kiaulėmis virstantys šernai“. Skubu raminti – žiniasklaida eilinį kartą išpūtė rausvą burbulą iš nekaltos paršelių alaus išvykos į Vaišvydavos tirą arba, kaip tai grėsmingai vadina žurnalistai, šaudyklą. Na, taip.. šiektiek gal ir padauginom.. padauginus – pasibaigė.. Išėjom su Vasariu pastiprinimo ieškot, o tada ir prasidėjo. Akivaizdžiai, kokia davatka, vyro išgeriančio neturi, kad girtų paršų nemačius tokią audrą pakėlė! Jos pievos, jos daržas, jos kukurūzai. Tik spragėsių prie alaus norėjom. Jei tai nuskaltimas – pjudykit mus šunimis, už kuriuos, beje, vaišvydaviečiai, dar atsiimsit!
Gasdinami vaikai? Nesąmonių nesamonė. Mandagiai teiravomės į pamokas skubančių pabiručių, kur čia artimiausia krautuvėlė randasi, o į Vasario budulišką „atiduokit mobiliakus!!!” nereikėjo taip jautriai sureaguot.
Taip nesvetingai priimti užtikrinam, kad daugiau Vaišvydavos gyvūnų viešbutyje, nebeapsistosime, o mūsų beieškančio vadovo numerį ir patys pasiėmėm, kad paryčiais galėtumėm „švyturiuot“. Beje, viešbučio kanalizaciją laikas tvarkyt, nes po Darantaičio eksperimentinių-homemade kukurūzų spragėsiu labai kriauklės kimšosi.
Taigi, ko ši istorija mus moko, mieli betoninių džiunglių žvėreliai? Vaišvydavos gyvūnų viešbutis – ne vieta linksmybėms ir visi žurnalistai – melagiai.